Dantų gydymas

Iš ko susideda dantų gydymas ir ką svarbu žinoti?
Turbūt kiekvienam bent kartą teko susidurti su nemalonia problema – dantų skausmu. Tokiu atveju labai svarbu nedelsti, ir kuo skubiau kreiptis į odontologą, kuris paskirs reikalingas procedūras. Jau seniai praėjo tie laikai, kada dantų gydymas buvo siejamas su baime – šiandien odontologijos sritis yra gerokai pažengusi, taigi, visos procedūros gali būti atliekamos be streso. Priešingai, kai kuriems pacientams gydymo procesas teikia malonumą, kai jie mato sveikimo požymius.
Ar man reikalingas dantų gydymas?
Odontologijos klinikoje rekomenduojama apsilankyti kartą per pusę metų. Šio vizito metu jums bus atliekama profesionali burnos higiena ir įvertinama dantų būklė. Jei  reguliarūs apsilankymai pas odontologą taps įpročiu, jūs tikrai galėsite išvengti didelių dantų problemų ir nemažų išlaidų. Vis dėlto, nemaža dalis pacientų paprasčiausiai neranda laiko (ar noro) apsilankymams odontologijos klinikoje, ir tai neretai lemia gana dideles dantų problemas. Net ir nedidelis dantų skausmas gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus, todėl delsti tikrai nereikėtų. Laiku pastebėjus problemą, dantų gydymas ilgai netrunka – dažniausiai pakanka užplombuoti nedideles skylutes. Nelaukite tol, kol dantų skausmas taps nepakeliamas – vaistai nuo skausmo tik laikinai palengvina simptomus, bet pačios problemos neišsprendžia. Dantų skausmo priežastį gali pašalinti tik odontologas, tad labai svarbu tai, kad gydymas būtų pradėtas laiku. Jei turi būti atliekamos dantų korekcijos (estetinis plombavimas, protezavimas, implantavimas, ir t.t.), tą taip pat svarbu atlikti laiku – nepakankama kramtymo funkcija gali tapti ir virškinimo sistemos sutrikimų priežastimi.

Dažniausios dantų problemos

• Dantų apnašos – tai bespalvė, lipni bakterijų plėvelė, kuri burnos ertmėje formuojasi nuolatos. Dantų apnašų formavimąsi lemia maisto dalelių bei seilių sąlytis. Jei apnašos sąveikauja su cukrumi, formuojasi rūgštis, labai pavojinga dantims. Paprastai apnašos susiformuoja praėjus 4-12 h po dantų valymo, todėl labai svarbu dantis valyti bent du kartus per dieną;
• Dantų akmenys – tai ant dantų paviršiaus likusios ir sukietėjusios apnašos. Dantų akmenys gali susidaryti po dantenomis, aplink breketus ar kitus ortodontinius prietaisus, gali sukelti dantų spalvos pakitimus. Dantų akmenis pašalins odontologas profesionalios burnos higienos metu;
• Nemalonus burnos kvapas, kitaip dar vadinamas halitoze, dažniausiai atsiranda tada, jei pacientas netinkamai maitinasi, nesirūpina pakankama burnos higiena, turi žalingų įpročių, ir t.t. Jei nemalonus burnos kvapas atsiranda pradėjus nešioti breketus, tikėtina, kad jį sukelia netinkama burnos higiena;
• Dantų kariesas, arba ėduonis, yra viena labiausiai paplitusių dantų ligų visame pasaulyje. Kariesas susidaro tada, kai dantų emalyje pradeda stigti mineralinių medžiagų. Ilgainiui emalis lūžta, ir danties ertmėje atsiranda skylutė. Tokiu atveju yra reikalingas dantų gydymas (plombavimas);
• Demineralizacija – tai procesas, kurio metu susidariusios rūgštys naikina dantyse esantį kalcį ir fosfatus. Skamba gana grėsmingai, tiesa? Deja, ši problema iš tiesų yra labai rimta, nuo kurios dažniausiai kenčia breketus nešiojantys asmenys. Jei pastebite, kad ant dantų atsiranda šviesios dėmės, o tose vietose dantys tapo jautresni, nedelsdami kreipkitės į odontologą;
• Dantų jautrumas gali atrodyti kaip visa nerimta dantų problema, tačiau tai nėra tiesa. Dantų šaknyse, kurių nedengia kietasis apsauginis sluoksnis, yra daugybė mažyčių kanalų, kurie veda į danties nervų centrą (pulpą). Kai kanalai lieka atviri, danties skausmą gali sukelti įvairūs dirgikliai – karštas ar šaltas maistas, ir t.t. Jei pastebite, kad dantys tapo jautresni, kreipkitės į odontologą, kuris nustatys jautrumo atsiradimo priežastį bei skirs gydymą.
Dažniausiai atliekamos procedūros
• Profesionali burnos higiena – tai procedūra, kuri odontologo kabinete turi būti atliekama kartą per pusę metų. Tai yra prevencinė priemonė, padedanti užkirsti kelią dantų kariesui ir kitoms dantų bei dantenų ligoms. Procedūros metu yra nuvalomos apnašos bei pašalinami dantų akmenys. Tokią procedūrą rekomenduojama atlikti ne tik profilaktiškai, bet taip pat ir tada, kai planuojamas dantų balinimas, implantavimas ar kitos dantų procedūros;
• Dantų plombavimas atliekamas tada, kai dantis pažeidžia kariesas. Paprastai dantys plombuojami šviesoje kietėjančiomis (helio) plombomis, kiek rečiau – stiklo jonomeriniais cementais ar cheminio kietėjimo plombomis. Helio plombos šiuo metu yra pačios populiariausios – taip yra dėl to, kad jų dėvėjimasis yra prilyginamas natūraliam dantų dėvėjimuisi. Dantų plombavimas gali būti atliekamas ir tada, kai siekiama geriausio estetinio rezultato (ši procedūra taikoma tada, jei norima koreguoti dantų formą, atkurti nuskilusį danties kampą, ir t.t.);
• Endodontologija – tai dantų šaknų kanalų gydymas. Jis reikalingas tada, jei į danties pulpą patenka infekcija ir sukeliamas uždegimas. Kuo anksčiau pastebimas uždegimas, tuo paprastesnis yra dantų gydymas. Jei problema nėra pastebima laiku, jaučiamos įvairios pasekmės: dantų jautrumas, dantų spalvos pokyčiai, dantenų ar veido srities tinimas, ir t.t. Šaknų kanalų gydymo metu yra pašalinama pulpa, kruopščiai išvalomi dantų kanalai, o danties ertmė uždaroma laikina plomba. Tolesnis gydymas visada priklauso nuo situacijos rimtumo;
• Periodontito gydymas – taip pat gana dažnai atliekama procedūra. Nors parodontozė vystosi lėtai ir neskausmingai, tačiau jos padariniai gali būti labai rimti. Pagrindinis šios dantų ligos požymis – dantenų kraujavimas, tačiau taip pat galima pastebėti dantenų paraudimą, dantų jautrumą bei nemalonų burnos kvapą. Paradontozės gydymas yra gana ilgas ir sudėtingas – pirmiausia pašalinamos kietos ir minkštos dantų apnašos, nupoliruojamas apnuogintų dantų šaknų paviršius. Susidariusios dantenų kišenės padengiamos priešuždegiminėmis medžiagomis – po kurio laiko dantenos grįžta į normalią būseną. Kai kuriais atvejais turi būti taikomas chirurginis gydymas;
• Ortodontija apima visas dantų gydymo procedūras, kuriomis siekiama atstatyti taisyklingą dantų sąkandį. Į ortodontą pirmą kartą reikia kreiptis tada, kai išdygsta pirmieji nuolatiniai dantys. Taisyklingas sąkandis yra svarbus ne vien tik dėl estetikos – netaisyklingai augantys dantys gali pažeisti šalia esančius dantis bei lemti gana rimtus sveikatos sutrikimus. Jei sąkandis yra netaisyklingas, pacientai gali kentėti nuo galvos skausmo, jam gali būti sunku tinkamai sukramtyti maistą, ir t.t.;
• Dantų implantavimas – tai procedūra, kurios metu siekiama atstatyti prarastus ar išrautus dantis. Dantų atstatymas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinama pakankama kramtymo funkcija, o žandikauliai apsaugomi nuo nykimo. Jei jums buvo išrautas dantis, reikėtų pasirūpinti pakankamai greitu jo implantavimu (jei bus uždelsta ilgiau nei metus, jums gali prireikti priauginti kaulinį audinį, nes laikui bėgant jis ims nykti). Dantų implantavimas susideda iš kelių etapų – pirmiausia į kaulinį audinį įgręžiamas sraigtas (implantas), o šiam prigijus dedama viršūnėlė (dantų protezas);
• Dantų protezavimas yra kelių tipų – tai gali būti dantų laminatės, kurios dengia priekinius dantis (jos yra naudojamos dėl estetinių priežasčių), dantų tiltai, kurie tvirtinami tarp šalia esančių dantų, dantų vainikėliai bei išimami dantų protezai. Jei įprastas dantų plombavimas jau negali padėti atstatyti prarastą danties adinį, bus reikalingas protezavimas. Populiariausiu pasirinkimu šiuo metu yra laikomi dantų vainikėliai, kurie gali būti pagaminti iš metalo ar cirkonio keramikos.

Kaip pasiruošti vizitui pas odontologą?

Vizitas pas odontologą pirmiausia neturėtų kelti baimės. Raskite būdų, kurie padėtų jums nusiraminti, ir atminkite, kad gyvename vis labiau modernėjančiame pasaulyje, kuriame dantų gydymas yra atliekamas naudojant nuskausminimą. Taip pat vizitui pas odontologą vertėtų skirti pakankamai laiko, ypatingai tada, jei čia atvyksite savo darbo valandomis (pietų pertraukos tikrai ne visada užtenka). Šiandien vis dažniau skundžiamasi laiko trūkumu, tačiau tai tikrai nėra priežastis apskritai nesilankyti odontologijos klinikoje. Vilniaus odontologijos klinika, savo pacientų patogumui, dirba visomis darbo dienomis nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Nors nemažai pacientų į kliniką atvyksta tuščiu skrandžiu, tačiau tai gali lemti silpnumą ar pernelyg didelį seilių kaupimąsi. Kad taip nenutiktų, valandą ar porą valandų prieš vizitą pavalgykite. Visada rekomenduojama kruopščiai išsivalyti dantis ne tik šepetėliu, bet taip pat ir tarpdančių siūlu. Jei jūsų lūpos džiūva, patepkite jas lūpų balzamu (lūpų dažų rekomenduojama nenaudoti).
Kaip atliekamas dantų gydymas?
Tai priklauso nuo to, kokiomis dantų problemomis skundžiatės. Bet kuriuo atveju pirmojo vizito metu bus įvertinama dabartinė jūsų dantų būklė, atliekama burnos higiena, ir sudaromas būsimas dantų gydymo planas. Jei reikia, gali būti paskirta atlikti danties nuotrauką, nuvykti pas konkretų dantų specialistą, ir t.t. Nesvarbu, kokia dantų gydymo procedūra bus atliekama, bet kuriuo atveju bus taikomas nuskausminimas, todėl dėl galimo skausmo jaudintis tikrai neverta.

Dantų priežiūra po dantų gydymo

Jei jums buvo atliktas nuskausminimas, kurį laiką gali būti jaučiamas nutirpimas. Jis praeis greičiau, jei išgersite šiltų skysčių. Anksčiau po atlikto plombavimo kurį laiką nebuvo galima valgyti, tačiau šiuolaikinės plombos stingsta kur kas greičiau (jei odontologas nenurodė kitaip, dažniausiai galima valgyti iš karto po procedūros). Visai nesvarbu, koks dantų gydymas buvo atliktas, bet kuriuo atveju bus svarbu pasirūpinti tinkama dantų priežiūra. Rekomenduojama bent du kartus per dieną kruopščiai valyti dantis ne tik šepetėliu, bet taip pat ir tarpdančių siūlu. Nešiojantiems dantų breketus, turintiems protezų arba implantų tikrai pravers vieno danties šepetėlis, kuris padės tinkamai nuvalyti sunkiai pasiekiamas vietas. Taip pat rekomenduojama naudoti burnos skalavimo skystį ir nepamiršti reguliariai lankytis pas odontologą – tokiu atveju reikalingas dantų gydymas bus minimalus.

Dantų kariesas

- tai danties kietųjų audinių liga, dažniausiai diagnozuojama burnoje šiuolaikinėje visuomenėje. Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių jį atsirasti yra netinkama burnos higiena bei gausi angliavandenių dieta (saldainiai, gazuoti saldūs gėrimai ir kt.). Kariesas yra paseka acidogeninių (rūgštis produkuojančios) burnos apnašų bakterijų, fermentuojančių angliavandenius, veiklos, kurios pasekoje išsiskiria rūgštys. Šios rūgštys sąlygoja emalio “minkštėjimą” (demineralizciją).
Pacientui kariozinis pažeidimas asocijuojasi su klinikiniu vaizdu (matoma, jaučiama didele ertme) arba su klinikiniais simptomais (padidintas jautrumas saldžiam, kuris praeina išsiskalavus burną vandeniu; skausmu valgant arba pakliuvus maistui į pažeidimo vietą ir kt.). Tačiau dauguma kariozinių pažeidimų prasideda žymiai anksčiau nei kliniškai yra diagnozuojamas pažeidimas.

Dentine kariozinis defektas formuojasi greičiau nei emalyje, todėl pacientams sunku patiems pastebėti kariesą, kol jis dar nėra labai išplitęs. Anksčiausiai pastebėti prasidedantį kariozinį procesą galima atliekant kontrolines rentgenogramas vieną kartą per metus.

Nedideli dantų vainikų, danties kramtomojo paviršiaus defektai ar kandamojo krašto anatomija bei estetika gali būti saugiai atstatomi naudojant plombines medžiagas. Tačiau dantų paviršiuose, kurie patiria didelę apkrovą, likus plonoms danties sienelėms bei kitais atvejais, kai danties formai atstatyti prireikia didelio kiekio plombinės medžiagos, dantų plombavimas dažnai nerekomenduojamas, nes neužtikrina ilgalaikės sėkmės.

Norint užtikrinti efektyvų dantų ėduonies gydymą būtina vietinė nejautra. Karieso gydymas apima pažeistų audinių pašalinimą, ertmės formos suteikimą ir ertmės užpildymą, atstatant danties vainiko formą ir funkciją. Teisingas medžiagos pasirinkimas ir naudojimas užtikrina užpildo ilgaamžiškumą.

Dažniausiai, gydant dantų karieso pažeidimus, yra naudojamos šios medžiagos:

Šviesoje kietėjantys užpildai (“Helio”). Dėl plataus atspalvių pasirinkimo bei derinimo galimybės jie leidžia atkurti natūralų danties vaizdą. Šiuolaikinės naujausios surišimo sistemos užtikrina tvirtą plombinės medžiagos ir danties audinių tarpusavio sukibimą. Šios plombos atitinka visus estetinius reikalavimus.
Stiklo jonomerai - dažniausiai naudojami su fluoru pieniniu dantukų ir tik išdygusių nuolatinių dantų plombavimui. Fluoras pamažu įsiskverbia į danties audinius ir taip juos, dar ne visiškai mineralizuotus, sustiprina.